Šiltinimo medžiagos

Šiltinimo medžiagos

Ilgametė mūsų patirtis ir laiko patikrintos bei atrūšiuotos idėjos padėjo mums susisteminti ir pasiūlyti geriausius variantus namo bei fasado šiltinimui.

Šiltinimo būdai

  • Vata

Vata – akmens vata, stiklo vata, medžio vata visos vatos yra geros tuo, kad yra kvėpuojanti medžiaga tinkanti dėti į medžio karkasą, yra viena pigiausių šiltinimo medžiagų. Vatos šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,045 iki 0,030W/m²K. Žinoma, geresnio šilumos laidumo vata yra brangi, ji kieta ir dažniausiai naudojama kaip vėjo izoliacija ar tose vietose kur nėra galimybės uždėti storesnio sluoksnio. Vatos privalumas yra degumo klasė, kas dažniausiai yra aktualu didesniuose objektuose, taciau ne gyvenamuosiuose namuose. Deja, bet vatos pigumas baigiasi kai prie kainos priskaičiuojame garo izoliaciją ir difuzinę plėvelę. Dar viena didelė vatos blogybė – darbo kokybė. Tam, kad konstrukcinis sumuštinis veiktų be priekaištų viskas turi būti atlikta labai kruopščiai. Suvestos suklijuotos ir sandariai sujungtos plėvelės, ypač atkreipiant dėmesį į konstrukcijų kampus, kur dažnai paliekamos plevėsuojančios plėvelės- būtent tuose kampuose gali atsirasti nesandarumai, išeiti ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Taip pat vata turi būti labai gerai apsaugota nuo atmosferos poveikio, net nedidelis 10% drėgnumas gali labai stipriai sumažinti izoliacijos charakteristikas.

  • Eko vata

Info: Ekovata – termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, naudojama pastatų konstrukcijoms apšiltinti.

Ekovata gaunama, naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą, sumaišant su netoksiškais, nekeliančiais jokio pavojaus žmogaus.

  • Puta 

Purškiamos putos – yra artimos anksčiau išvardintoms plokštėms tik jų montavimo būdas yra kitoks. Šios putos būna vienakomponentės, dvikomponentės, uždarų porų, atvirų porų. Jų didžiausias ir nepakeičiamas privalumas yra pasiekiami sandarumo parametrai, dėl putų plėtimosi užpildant visus plyšius ir kampus. Nuostabus būdas kol nesužinai kainos. Taip, daugelis šiuo bizniu užsiimančių kompanijų deklaruoja, kad tokių putų reikia gerokai mažiau dėl jų pasiekiamo sandarumo ir kai kurių – dėl gero šilumos laidumo koeficiento 0,024-0,022W/m2K, tačiau tai labiau pritaikoma statistinio ir „STR‘inio“ (norminio) namo statyboms kur statybininkai apie sandarumo duodamą efektą mažai težino, bet statant pasyvų namą sandarumas yra kaip konstanta, kokią medžiagą benaudosi, o sienoms reikalinga varža yra skaičiuojama specialiomis programomis ir gali labai skirtis priklausomai nuo pastato konfigūracijos, orientacijos ir pan.

  • Putplastis

Putplasčio plokštės – EPS, XPS, PIR, PUR. Tai standžios ir kietos plokštės. Pagrindinis jų skirtumas yra vidinė sandara – uždaros poros ar atviros poros ir šilumos laidumo koeficientas EPS – 0,045-0,031, XPS 0,035-0,030 PIR/PUR 0,024-0,022 W/m2K. palyginus su vata – tai mažai laidžios garams ir visiškai nelaidūs vėjui. Šiuo atveju nekalbėsiu apie plokščių klijavimą prie sienos, nes man tai neaktualu, o jų montavimą tarp medžio karkaso. Šiuo atveju plokštės turi labai blogą vietą ties sandūros taškais. Šiose vietose, norint užsandarinti purškiamos montažinės putos, o tai pakelia šiltinimo kainą. Neapsaugotos poliuretaninės montavimo putos prisotinamos vandens garų, taip žymiai pablogėja jų šiluminės izoliacijos savybės, o drėgmė gali kenkti ir pačiam medžio karkasui. Yra atveju, kai tokia šiltinimo sistema supūdo gegnes. Paminėtina ir tai, kad plokštės suvedimas ties sudėtingais kampais yra daug sudėtingesnis nei difuzinės plėvelės sujungimas, o tai yra rizika namo nesandarumui.